Fotografas perteikia savo požiūrį foto parodoje

Planuojant savo laisvalaikį turbūt būna akimirkų, kai ieškome ką veikti, o kartais pasiūlymų tiek daug, kad nežinome ką rinktis. Tiek vienu, tiek antru atveju, rasime ką veikti jeigu sugebėsime suvokti savo pomėgius. Asmuo, kuriam įdomi pažintis su pasauliu, jame vykstančiais procesais, turbūt neretai rinksis savo laisvalaikiui koncertus, operas, įvairias galerijas, prezentacijas, muziejus ar kitus interaktyvius pasirodymus.

Vestuvių fotografasVienas iš būdų pažvelgti į pasaulį yra aplankyti galerijas. Vienose galerijose galėsite stebėti papuošalų pristatymus. Tokios galerijos yra populiaros tarp merginų ir moterų tarpe. Čia dirbiniuose perteikiami įvairūs akmenukai, raštai ir lydiniai, kurie neretai sukūriami atsižvelgiant į egzotiškas tautas, etnines grupes ar tiesiog lydi šalių istoriją. Kai kuriose galerijose yra vykdomos meno kūrinių, paveikslų parodos. Juose pristatomi reti originalūs paveikslai, o neretai ir skelbiami aukcionai tokiems kūriniams įsigyti. Kai kurie pasauliui plačiai nežinomi artistai rengia savo kūrinių parodas, kad galėtų supažindinti visuomenę su savo dirbiniais, kūriniais. Paveiklsai ar tapybos darbuose dažniausiai atsispindi autoriaus pasaulėžiūra. Asmenys mėgstantys objektyvumą ir vengiantys subjektyvių darbų, gali rinktis lankymasį foto galerijose ar to pačio tipo parodose.

Foto parodos ir foto gelerijos gali būti organizuojamos kažkokiai konkrečiai temai, arba būti pristatoma konkretaus fotografo. Fotografas dažniauiai rengia parodą ar instaliaciją savo dirbinių peržiūrai, po nustatyto ar paskirto laikotarpio, kurio metu rinko medžiagą, fotografavo, o vėliau ruošė fotografijas pristatymui. Tematika parodai gali būti parenkama norint atspindėti pasaulio problemas, fotografo pasaulėžiūrą, jo suvokimą ir jausmus. Neretai parodos galerijose vykdomos ir po tam tikro viešo projekto, kurio metu renkama vaizdinė informacija. Keletas populiarių tematikų yra valstybės, šalies panoraminiai vaizdai. Pavyzdžiui lietuvių fotografas Marius Jovaiša pristatė Lietuvos panoramines nuotraukas iš paukščio skrydžio. Parodos metu, būtent buvo stengiamasi supažindinti su Lietuvos kraštovaizdžiu ir jos grožiu. Vėliau demonstruotos nuotraukos buvo naudojamos kuriant knygą „Neregėta Lietuva“, kuri tapo lietuvą prezentuojančiu simboliu.

Dar viena iš populiarių temų fotografijų parodose yra naudojama, siekiant paveikti žiūrovą. Tokios galerijos, kuriose kabo nuotraukos iš pavojingų karo zonų, paveikia žiūrovą jautriai ir priverčia susimąstyti. Neretai tokio tipo parodose fotoreportažas pristatomas autoriaus. Dažniausiai fotografas pasakoja savo pojūčius, išgyvenimus iš tų vietų, kuriose lankėsi, kokie jausmai jį aplankė būnant karštosiose vietose ir stebint aplinką. Kai kuriose galerijoje pateikiančios nuotraukos gali būti itin stipriai paveikiančios jautrius amenius, tad kartais norint lankyti parodą yra cenzuojamas ir lankytojų amžius, stengiantis išvengti neigiamo poveikio jautrioje visuomenės grupėje, kaip vaikai ir panašiai. Tokiose galerijose kabinamos nuotraukos, kuriose vaizduojamos karo aukos, sunkiai sužeisti ir nekalti piliečiai, karinės armijos elgsena, jų grubumas, tėvų netekę vaikai, sužaloti kūnai ar mirusių asmenų palaikai. Tokie vaizdai šokiruoja, o dar stipresnį efektą palieką pateikiama sukencentruoto ir nufotografuoto objekto aplinka, sprogmenys, ginklai, pralietas kraujas, ant žemės gulinčios kulkos, tolumoje skendintys apgadinti pastatai ar neišsisklaidantys rūkas su tolumoje matoma sprogimų šviesa. Taigi, aplankęs tokio tipo parodą kiekvienas turėtų itin gerbti fotografuotojo atliktą darbą ir sau prisiimtą riziką. Jis juk sugebėjo perteikti emocijas savo kadruose.