Poliniai pamatai – jų savybės ir įrengimas

Dauguma svajoja apie nuosavą būstą. Manau, nesuklysčiau, jei pasakyčiau, jog tai yra kiekvieno subrendusio žmogaus įgimtas poreikis – kiekvienas žmogus turi turėti savo namus, na, o jeigu dar turi savo atskirą, nuosavą būstą, tai tarsi įrodymas, jog gyveni stabilų gyvenimą ir viskas jau yra savo vėžiose. Turbūt dauguma, mąstydami apie namą, pirmiausia įsivaizduoja, kaip jis atrodys iš vidaus.

Tai yra visiškai suprantama – juk interjere arba namo viduje mes ir praleisime daugiausia laiko. Tačiau, jei norite statytis namą, vidaus ypatybės turėtų būti paliktos ko ne paskutinėje vietoje. Mat vidaus apdailą ir įrengimą galima gana lengvai keisti, tačiau namo išorę ir struktūrą keisti yra jau kur kas brangiau ir sudėtingiau. Taigi, jau ir mažiems vaikams aišku, jog namas prasideda nuo pamatų – kokie pamatai, toks bus ir namas. Todėl šiame straipsnyje norėčiau pakalbėti apie namų pamatus, o tiksliau polinius namų pamatus – jų ypatybes bei kaip jie yra klojami.

Na, visų pirmiausia, ką reikia padaryti, norint sklype statytis namą, yra žinoti ant kokios žemės Jūsų būsimasis namas stovės. Kad tai išsiaiškinti, reikia samdytis geologinius tyrimus atliekančią įmonę. Jos specialistai Jums ištirs žemės sudėtį ir pasakys ant kokio pagrindo ir grunto namas stovės. Šie tyrimai tolimesnei namo statybų raidai, iš tiesų, turi didžiulę įtaką ir svarbą. Mat realiai tik nuo grunto (arba dar ir nuo namo svorio ir dydžio) priklausys, kokio tipo pamatus Jums teks kloti. Jeigu gruntas yra palyinti aukštai, tada galima kloti ir juostinius pamatus, kurie, beje yra mažiau ekonomiški, nei poliniai, tačiau su savimi nešasi ganėtinai mažesnį rizikos faktoriu dėl paprastesnės jų klojimo technologijos. Na, o jei gruntas yra šiek tiek sudėtingesnės sandaros : gruntinis vanduo yra susitelkęs ties žemės paviršiumi, gruntas turi įvairių organinių priemaišų bei gruntas viršutiniame, aukštesniame lygmenyje yra netvirtas, tada tikrai geresnis pasirinkimas yra poliniai pamatai. Atlikus geologinius tyrimus jau galima imtis darbų planavimo. Taigi, pirmiausia reikia sutvarkyti aplinką, kad būtų kuo geresnis pasiekiamumas statybinei technikai.

Net jei statybose Jūs patys nedalyvaujate – tikrai geriau yra sukurti darbininkams kaip įmanoma geresnes sąlygas dirbti – juk Jūs patys nenorite, kad Jus paskui trukdytu viršininkas, norėdamas pertvarkyti prieinamumą, tai ir Jums ir darbuotojams sutaupys laiko. Šitoje vietoje jau, iš tiesų, pasimato, kad poliniai pamatai yra pranašesni už alternatyvas. Mat jie nereikalauja didelio žemės paruošimo darbų kiekio, tranšėjų kasimas pamatams yra nereikalingas.

Tada yra tam tikrose numatytose vietose yra kasamos ar gręžiamos specialios duobės (todėl poliniai pamatai dar būna vadinami gręžtiniais). Į tas duobes tuomet yra betonu užpilami arba įkalami specialūs statybiniai poliai. Paprastai gyvenamiesiems namams užtenka dvieju – penkių metrų ilgio polių, tačiau, pagal geologines sąlygas, polių ilgis gali siekti ir 12 metrų. Poliai tada jungiami jungiamąja sija, kuri sujungia polių viršutines dalis. Į susidariusį tarpą yra pilamas betonas. Tuomet, kai betonas sustingsta, yra montuojamas pamatų apšiltinimas. Tiesa, jis gali būti montuojamas ir iš išorės ir iš vidaus, tačiau tokiu atvėju pamatai turi būti užkasami žvyro ar smėlio danga.

Na, manyčiau, jog ganėtinai sklandžiai pavyko papasakoti, kas yra tie poliniai pamatai, kaip jie gaminami ir kokiomis aplinkybėmis jų prireikia. Visgi dar kartą norėčiau priminti, jog lyginant su kitais jie yra ekonomiškesni, tačiu negalima pamiršti, jog jie gali būti naudojami tik jeigu Jūsų žemės gruntas atitinka reikalavimus. Manau pagrindus aprašiau, o toliau jau be vargo išsiaiškinsite patys. Sekmės darbuose!