Ko netenkame atostogaudami įprastai

Gražu Sardinijoje ir ne tikKelionių agentūra, keliolikos minučių pokalbis su konsultante, susimokėjimas už kelionės paketą ir belieka laukti ateinančios datos. Paprasta, aišku, patogu. O bet tačiau. Ar įdomu? Toks keliavimo būdas po Europos kurortus vis dar įprastas tarp lietuvių. Kaip, beje, ir tarp daugelio kitų šalių nuobodžiųjų poilsiautojų. Standartinės kelionių trukmės, tie patys viešbučiai, besikartojantys miestai ir nykūs lankytinų objektų dešimtukai. Žinoma, patogumas yra rimtas privalumas, tačiau juk galima gyventi kur kas įdomiau. Ko gi netenkame keliaudami taip, kaip eilinis turistas?

Netenkame atradimų. Tokioje kelionėje dažniausiai viską žinote iš anksto. Netgi gana konkrečiai įsivaizduojate dienotvarkę, ką pamatysite, ką pajusite. Jeigu ką nors pajusite. Nebus netikėtumų. Malonių ar nelabai. Pamatysite Sardinijos sostinės Kaljario Poeto paplūdimį, puikiai aprašytą daugelyje kelionių gidų. Tačiau net nežinosite, jog vos už keliasdešimties kilometrų pakrante į bet kurią pusę yra mažų, unikalių, daug mažiau nenutryptų paplūdimių, kurie palieka neabejingus tuos, kurie vis tik ieško. Keliaudami su agentūra ir ekskursija, sužinosite daug įdomių dalykų apie nuolat knibždančią turistų Londono Trafalgaro aikštę. Tačiau nesužinosite, jog vos už kelių kvartalų galite pasinerti į tikrą imigrantų iš Kinijos gyvenimą su jų kultūrą, jų parduotuvėlėm, jų užkandinėm. Gal kartais ir nejaukiai, tačiau tikrai ne be įspūdžių.

Žinoma, kelionių agentūrų programose, kad ir kokios įtemptos jos būna, visada atsiranda viena kita laisva valanda pasivaikščiojimams. Atkreipėte dėmesį, kur tai dažniausiai būna? Kokio nors turistinio didmiesčio senamiestyje, kur visas verslas, visas vietinių gyvenimas sukasi aplinki turistus ir jų eurus. O štai mažesni miesteliai, kaimeliai, Sardinijos (daugiau apie šią nuostabią salą  – http://sardinija.eu/) gilumoje esantys ūkininkų vienkiemiai lieka ne tik nepamatyti, bet net ir nesužinote apie jų egzistavimą. Ką jau kalbėti apie kiek didesnį šalies pažinimą, bent šiokį tokį supratimą apie tai, kuo iš tikrųjų gyvena vietiniai, nepriklausomi nuo turistų ir jų pinigų.

Kelionės su gidais ir griežta programa atima ir tokius paprastus dalykus, kaip organizacinių gebėjimų tobulėjimą, netikėtos informacijos atradimą, laisvės pojūtį. Netobulėjate kaip žemėlapių ir navigacijų ekspertas, beveik neišmokstate naujų užsienio kalbos žodžių. Liekate toks pats nuobodus. O ir apie garsiuosius lankytinus objektus, juos pamatę, sužinote ne ką daugiau, nei kiti gali tiesiog paskaityti. Netikėtai atrastos mažos gatvelės, tik vietiniams skirta kavinė, buities rakandų parduotuvė ar pasivaikščiojimas po gyvenamųjų namų kvartalą neretai sukelia daug daugiau įspūdžių nei vizitas prie  Eifelio bokšto ar paplaukiojimas Temze. Tad pasiryžkime atrasti patys.